dausėti

dausė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Plv eiti be tikslo, dausinti, dausioti. 2. svyruoti, abejoti (?): Vileika vis dausėjo: iš pradžių norėjo pas Merkulius, o pavasaryje pasakė, kad pas jus važiuotų rš.